Mėku'uktėjktė, wa'aj ėjts ėxaaj nnėkäjpxwanypy yė ujts jė xyėėw mėti ejtp ujtspatki'ijy, nėė'aki'ijy, määj jė wa'aj pu'uty'etjėėjty. Wa'aj ja ujts xyėėw ujtsnaxwaa'kyxy. Ja'aj ..., ja'aj ja xyėėw ja ujts mėti pėjp, tsuu'nk ja pyijy. Majtskjėėjp yė'ėpė ėjts n'ijxy'aty yė'ėpėjpijy. Jaaj jatu'uk mėti ejtp wa'aj nayėtė'n nyėyjyo'kx'etjotp. Nyėmyėjts ja pyijy ja tpėktä'äky, nayė wa'aj ja tsäjpts... tsäjptswėėxy ja nayėtė'n ja wya'aj ja pyijy tpėktä'äky. *Pėrėj** yä'ät mėti ja ėxyäm ėė tėė npääty ujk mėti ėxpėjkpė tėė tpäättė, wa'ats ja t'ijxy tsuu'nk, tsuu'nk ja t'ijxy ja wya'aj ja pyijy. Jėts wa'aj ja tyanė, näxkijxy ja tyanė. Waanė ja 'yäyu'nk ja tpėktä'äky, majtsk tėkėėkėn, jėts ja pyijy jate'n pyėtsimy. Mäts ja ntejėn y'ity ja'apėjpijy? Määj ntejn ja näxwii'nyėt nyėjnyėk nėy... xuxy, xuxy'etjotp ja 'yity, määj ntejn xyuxy. Säm ėxyääj ntejn Nėė'ääjy, määj atėm mėėt [ė]xaaj nkajpyxyėm nmatyääjkyėm. *Pės** jaatėn ja 'yity ja'apėj'ujts, jaaj ja'apėj'ujts yyėkpääty. *Pės** määj ėėts yė xyäm tėė npääty? Wa'aj ėė tėė npääty wa'aj tsenpatki'ijy, ujtsjoojt; määj jė ka'ap jė moojk määj ka'ap jė xėjk yyėkni'ipy, määj awä'ätstuujy. Ujk määj ja ka'ap ja tsyaj... ja *tsyiip** ja tsaj[p]kääj tyėk'ėtė, jajpėtėn ja yyėkpääty ja'apėj'ujts, määj ka'aj yyėkjixy. Amääyėtėn ja'apėj'ujts, ka'ap ja nukė yyėkpääty ujk ka'ap ja nukė jyaa'aty. *Tyemppojkėjxpts** ja nayėtė'n 'yatspėtsimy ujk *tyemppojkėjxpts** ja nayėtė'n 'yatspijy. Ku ja yyėny, *pės** ka'ap ja ntejėn tu'uk ja jumėjt ja pyijy tpėktäk'ity, jats ja 'yatspijy ku yė nėėj ku yė tuuj 'yatspėtsimy. *Pės** jatėn ja 'yatsjujky'aty ja'apėj'ujts jėts ja kyutėkėėkyojmė ku ja nėėj tuuj nyėjkxkojmė. Ku än pyėtsėmkojmė ka'ap ja teenė. *Entonces**, yė'ėpėjpijy, *pės tiij yė wyä'äny, tiij yė wyä'äny, sutsooj nyėktuu'nėnt? *Pes** jate'n yė ja'ayė ntejėn yyėkpijy'aty, yyėktsuj'äjtėn'aty. Ku ja 'yatspijy, ejxėmėn ntejėn ja ..., ė[y] tixėėw yyėktuny, jam jė *gästė** jam jė jotmay, jam ja kojpkpääjtėn, käjpxääjkėn nuu'kxääjkėn. *Pės** jatsėn ja'apėj'ujts *a veces** 'ytasyėk'ėxä'äy ku ja'aj ntejėn wa'aj tsuj yėkxon kyaxi'iky ku n'akoo'na'ėnt pijy'akoo'njityjėtypy . Tsuj ja 'yity jajp tsuj ja kyaxi'iky. Jate'ntsėn ja iiy tyunkpääty ujk jate'ntsėn ja ntejėn atėm nyėktunkpääjtyėm, anäxwii'nyėtjää'ytyė. Jate'n ja wye'ey yyėkpääty yyėk'ijxy. Tits ja xyėėw ja'apėj'ujts? Ujtsnäxwää'kyxy, ujtsnäxwää'kyxy, ujtsnäxwää'kyxy. Ėjts nxėėw Victorina Garcķa Gonzįlez. Wa'ats ėxyääj nnėkäjpxwanypy yė ujts mėti ėėts yäm tėė npääty mėti yė tėė tpäättė yė ėxpėjkpė. Nijkėti ėėtsėp yė npatypy, ėy ėėts yääj ntsėėnė *Santa'anė**. Ka'ap ėėts yė'ėj n'ejxkapy, ėxpėjkpėn yė 'yejxkäjptėp, ja'aj yė tėė tpäättė. Yė'ėts ėėts ėxyäm x[t]uknėkäjpxp, tiij xyėėw. Yė'ėts ėėts yė ntukmatėėpy, wa'aj yė xyėėw, wa'aj yė xyėėw yė ujts näxwaa'... ujtsnäxwaa'kyxy. Ja'aj yė xyėėw. Yė'ėts ėėts yė yäm ntukmatėėpy. Jėts yė'ėts ėxyäm nnėkäjpxwanypy yė ujts mėtin ėxaaj xyėėw ujtsnäxwaa'kyxy. Pėnts yė jyii'kyxypy pėnts yė ojkėp? Yė tsaj[p]kääj yė *tsyiipė**, yė'ėj, yė'ėj yė ojkėyėp. Ka'ap jė jää'y yė tjii'kyxy jėts ka'ap yė tsyėėyė ka'ap yė tiij. Tsėkėjii'kyxy yė'ėj *tsyiipėjii'kyxy** yė'ėj, yė'ėj yė wyä'äny ja'ayė. Ja'aj ku jaaj 'yity määj amääy jė ääy ujts, amääy jė näxwii'nyėt. Ka'ap yė jaaj teej määj wėnwä'äts jė näxwii'nyėt ka'ap yė jaaj pyėtsimy. Jėts *tyėmppojkėjxp** yė 'yatspėtsimy ku tyu'uy jė et ku yäm poot. Ka'ap yė jaaj pyėtsimy ku än'et. Kutėkėėnyėpėnet yė'ėj kunėtė 'yäntäknėt et näxwii'nyėt jėtsėnt yė tyėtsnėt. Yė'ėts ėjts ėxyäm jate'n nnėkajpyxypy, näxwaa'kyxy, näxwaa'kyxy, näxwaa'kyxy. Wa'aj jė nxėėw Virginia Vįsquez Vargas. Mee mėku'uktėjktė, wa'ats [ė]xyäm nnėkäjpxwanypy nnėmatyä'äkwanypy, ujtsnäxwaa'kyxy ėė tėė npääty, ėx[y]ääyė wa'aj ujtsjėėjty xojjėėjty, tsenjėėjty, määj nek. Jaaj yė ujtsu'nk tsyėėnė, jaaj yė ujts 'yity, määj yė nė..., nėė'aki'ijy ėėts yė tėė npääty. Jaaj yė ėxpėjkpė tėė t'ėxä'ätė jėts ėėts yė xyėktiy. Jėts ėėts yė ntukmatėy ku yė ujtsnäxwaa'kyxy txėėwė. Pė jats ja myėku'uk yė nayėte'n mėti näxwaa'kyxy xyėėw mėti tyimyyėkjėė'kxp. Ja'ats ntejn pėjp, tsäjptskäjtsėmts ja pyijy, wa'ats yė ujtsnäxwaa'kyxy pyijy tsuu'nk jats kujkkonė pyajtėk'ė, mutskkonė. Jats yė ..., ojkėpts yė *tsyiip** yė'ėj tsaj[p]kääj yė'ėj ku yė tpääty, ja'aj kuts ėxaaj ka'aj ja jėyujk 'yukwėtejtnėtė patyts yė ėxaaj 'yejtnėtė. *Pero** [...] ja 'yity määj nek määj xook ja näxwii'nyėt jėts ėxyämpė 'yatspėtsimy, tėtskojmėp yė'ėj ku *kwaresmė** tpätkojmė. Wa'ats yė xyėėw wa'ats yė xyėėw ujtsnäxwaa'kyxy, ujtsnäxwaa'kyxy, ujtsnäxwaa'kyxy. Jats ėjts nxėėwė Alicia Jiménez Orozco. Ejemplar 39168, familia Orchidaceae, género Bletia, probablemente Bletia, yerba de 60 centķmetros con flores botón de color morado.